džiovymas

džióvymas sm. (1) žr. džiovimas 2: Buvo nedadžiūvęs džióvymas, rupiai sumaliau: katras nieko, tam nugarą nubraukiau, katras gražiai pasiprašė, tą čielą išleidau Dkš. Prikūrykit gerai pečių, ba didelį džióvymą džiausim Mrs.